"Laumės Medžioklė" (The Hunt of the field witch)
Vieną birželio naktį sapnavau nuostabų sapną. Tarsi pabudau ir jaučiau išeinančios nakties alsavimą. Prieš akis išniro ūkuose paskendęs laukas. Aš dairiausi, o prieš mane formas keitė balzganas paryčių rūkas
Rasa suposi ant bręstančių javų varpų. Ir tada pamačiau ją - tų laukų laumę. Ji stebėjo mane, glausdama prie savo kūno žydinčias gėles.
Ji nardino savo veidą į rasotus žiedus, o jos oda gėrė rūko dulksną.
Likau užburta... jos judesių ir mėlynų akių... supratau, kad seksiu, kad ir kur ji beeis...
Staiga gėlės iš jos rankų išsisklaidė kartu su šokančiu rūku... o ji pasigavusi paskutinę jo giją šoko savo gaivališką ir nesuprantamą ryto šokį...
Tuo metu virš laukų jau tekėjo saulė... Rūkai sklaidėsi, tirpo... o laumė šokio žingsniu tolo nuo manęs.
Sapnas užsupo... lėkiau tarsi vanagas žvelgdama į bręstančius javus... o laumės nebemačiau... klausiau visų, net sraigės pakibusios ant nusvirusios javo galvos...
Sraigė mostelėjo akių rageliais į rytus.... "Ji sveikina saulę, paskubėk"...
Jos ramybė ir grakštūs judesiai bylojo, kad ji taip kas rytą jau tūkstančius metų laimina savo lauką ir sveikina beprasidedančią dieną... O sapnas trūkinėjo ir skilo į daugybę mažų epizodų, o aš jų laikiausi kaip pirmakartės meilės - vis norėdama ilgiau pabūti su ta stebuklinga būtybe. Lauko gale stovėjo medžiotojų bokštelis... Pamaniau, gal ten bus koks užsilikęs medžioklis ir jis taip pat ją pamatys. O tada pagaus... Laumė tik mįslingai nusišypsojo...
Dar kartą pažvelgė į mane įdėmiu žvilgsniu...
Ir plaukdama per rasotus javus išėjo... o aš pabudus supratau, kad sapnavau nuostabiausią medžioklę savo gyvenime.
PADĖKOS ŽODIS
Ačiū Tau, kad užsukai į mano fotografijos namus ir radai laiko pasinerti į magišką Laumės medžioklę. Jeigu patiko - parašyk man gerą žodį email: karmaphoto.lt@gmail.com arba užpildyk žemiau esančią formą.
Ačiū Tau, Laura, už nuostabią fotosesiją.
Ačiū Laumei - kad įkvėpė ir padrąsino. Laukite kitų projektų.
Pagarbiai, Kristina.
